nuomanus

nuomanùs, -ì adj. (4), nūmanùs (ž.) (4) žr. numanus: Mano tėvas buvo nuomanus žmogus, suprato darbą Tr. Nuomanùs jis žmogus, pats pasidirba sau, kas reik Jnšk. Nenūmãnios mūsų mergos – nė [v]andens neįneša Krš. ^ Prie stalo kiekvienas nuomanus rš. nuomanù n. Trgn, Tvr, Ds: Nenuomanù, kad anas daug ką turėtų Lkm. Nuomanu, kad gili žiema bus Vj. Iš jų veidų nuomanu turint ir juos savus pasižymėjimus rš. Nuomanù, kaip kasdien blogiau daros Ut.